Thupa Inka Yupanki

Wikipediamanta
(Tupaq Inka Yupanki-manta pusampusqa)

Thupa Inka Yupanki
Edit the value on Wikidata
10. Sapa Inka

1471 - 1493
Pachakutiq Inka Yupanki - Wayna QhapaqEdit the value on Wikidata
Kawsaynin
Paqarisqa Qusqu Edit the value on Wikidata, 1441 Edit the value on Wikidata
Wañusqan Chinchiru distritu (Qusqu) Edit the value on Wikidata, 1493 Edit the value on Wikidata
Ayllun
Taytan Pachakutiq Inka Yupanki
Wawankuna
Wawqipanan/Ñañaturan
Llamk'anan
Llamk'anan explorador (es) T'ikray Edit the value on Wikidata
Military service
Hawa-puriq

Thupa Inka Yupanki[1] icha Tupaq Inka Yupanki (ñawpa pacha qillqakunapi: Topa Ynga Yupangui[2][3][4][5][6]) Inkakunap chunka ñiqin qhapaqninsi, Hanan Qusqup pichqa ñiqintaq qhapaqnin karqan.

1471 watamanta 1493 watakama qhapaq inkas karqan. Thupa Inka Yupankiq ayllun karqanku: Taytan Pachakutiy Inka Yupanki churintaq Wayna Qhapaq

Ñawpaqnin inka qhapaq: Pachakutiy Inka Yupanki

Qhipaqnin inka qhapaq: Wayna Qhapaq

Hatun awqa-tinkuchina samp'a mamaquchaman wamp'una[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

Thupa Inka Yupankitapis yupaychankutaq yaqa 10 killa puriyta Samp'a mamaquchaman mask'aymanta pusasqanmanta 1480 watapi hina, willakun Nina Chumpi[7] sutichasqan wat'akunata watukusqanmanta, Hawa Chumpi[8][7][9]. Chay puriymantaqa Pedro Sarmiento de Gamboa sutiyuq runaqta 1572 watapi Inkakunaqta willayninpi riman.[10]

Pukyukuna[llamk'apuy | pukyuta llamk'apuy]

  1. Cerrón-Palomino, Rodolfo (2011). «EL LEGADO ONOMÁSTICO PUQUINA: A PROPÓSITO DE "CAPAC" Y "YUPANQUI"» (en simipi). Estudios atacameños (41):  pp. 119–130. doi:10.4067/S0718-10432011000100007. ISSN 0718-1043. http://www.scielo.cl/scielo.php?script=sci_arttext&pid=S0718-10432011000100007&lng=en&nrm=iso&tlng=en. Consultado el 2024-05-22. 
  2. Betanzos, Juan Diez de ([1551] 2015). Suma y Narración de los Incas (Gutiérrez Arbulú, L., Hernández Astete, F., & Cerrón-Palomino, R., Eds.). En Hernández Astete, F., & Cerrón-Palomino, R., Eds., Juan de Betanzos y el Tahuantinsuyo: Nueva edición de la Suma y Narración de los Incas (pp. 107-440). Lima: PUCP, pp. 213 [f. 48v], 241 [f. 61v].
  3. Cieza de León, P. de ([1551] 1985). Crónica del Perú : Segunda Parte (F. Cantù, Ed.). Lima: PUCP, caps. 54-61
  4. Titu Kusi Yupanki ([1570] 1992). Instrucción al licenciado don Lope García de Castro (1570) (L. Regalado de Hurtado, D. Villa E., & J. Dejo B., Eds.). Lima: PUCP, pp. 4 [f. 2r], 53 [f. 46r].
  5. Ondegardo, P. ([c. 1570] 2012). Las razones que movieron a sacar esta relación y notable daño que resulta de no guardar a estos indios sus fueros. En Pensamiento colonial crítico : textos y actos de Polo Ondegardo (G. Lamana, Eds.; pp. 217-330). Lima: IFEA/ CBC, pp. 222-223 [f. 3v].
  6. Sarmiento de Gamboa, P. ([1570] 1947). Historia de los incas (A. Rosenblat, Ed., 3° ed.). Buenos Aires: Emecé, caps. 42-54.
  7. 7,0 7,1 Teofilo Laime Ajacopa (2007). Diccionario Bilingüe Iskay simipi yuyayk’anch [Qhishwa-Kastilla simi t'aqi] (PDF). La Pas, Wuliwiya suyu.
  8. "Diccionario: Quechua - Español - Quechua, Simi Taqe: Qheswa - Español - Qheswa" (PDF). Diccionario Quechua - Español - Quechua. Gobierno Regional del Cusco, Perú: Academía Mayor de la Lengua Quechua. 2005.
  9. Túpac Yupanqui, descubridor de Oceanía
  10. Astawan onlinepi rikunaykipaq mayt'u, 91 p'anqa, Inlish simipi.
"https://qu.wikipedia.org/w/index.php?title=Thupa_Inka_Yupanki&oldid=674522" p'anqamanta chaskisqa (Wikipedia, Qhichwa / Quechua)